Singapūro miražas / Painting on the mist in Singapore

Atskridus į Singapūrą jaučiausi toli gražu ne per geriausiai, bandymas nusnausti hostelyj nedavė lauktų vaisių - sveikata nepasitaisė. Galiausiai pietryčių Azijos vasaros ir kondicionuojamo sub-arktinio patalpų klimato mišinys išvertė iš kojų taip kaip rytų Europos žiemos jau seniai nebuvo. Visgi, jaučiau, kad nusprendęs kitas pusantros paros praleisti (tiek laiko turėjau iki skrydžio į Džakartą) išvaisyčiau pirmą kartą pamatyti tikrų tikriausią renesanso viduržemio miestų valstybių reinkarnaciją Malajų pusiasalio smaigalyje. Ne kas dieną pasitaikanti proga.

Taigi, po pusvalandžio (vėl) peršaldytame metro aš išlipau netoli Marina įlankos - beveik dešimt kartų už Lietuvą mažesnės miesto-valstybės centro. Nors savaitė gerokai per trumpas laikotarpis susidaryti pagrįstą nuomonę apie bent kurį regioną (ypač besidriekiantį per tūkstančius kilometrus, kelias religijas, kalbas ir tūkstantmetines kultūrų istorijas), tačiau prieš akis mačiau visiškai kitokią pietryčių Aziją. Prieš akis stūksojo neo-liberalistinis laisvosios rinkos rojus su pasaulį prie bankroto privedusių HSBC, City ir kitų bankų dangoraižiais. Jie tarsi viduramžių miesto siena supa Louis Vuitton, Prada, Bvlgari, Breitling... merkantilinę idilę.


Alkio vedamas besižvalgydamas praėjau pro prašmatniausią prekybos centrą, kurio parduotuvių sąrašas nepadarytų gėdos nei Viktorijos Bekham, nei Paris Hilton darbotvarkei. Tokiokms varguolių pramogoms kaip H&M ar McDonalds vietos 'Marina Bay Sands'. Po 20 min. be prarasdamas viltį pavakarieniaut vėl išlindau iš speigo į šiltą Pietryčių Azijos vakarą, kuriame mane pasitiko į įlankos vandenis bespoksanti minia. Nieko nelaukdamas nusprendžiau, jog savo galva mastyti neverta ir prisijungiau prie minios. Po 5 min. buko spoksojimo į niekur Singapūro simuliakrai įsikūnijo į pasirodymą, kuris suteikė tiksliausią alegoriją šiandien mąstant apie tai ką mačiau ten prieš kelias mėnesį. Staiga vandens paviršius atsistojo ir laimingos muziko fone pasidengė vaizdais apie laimingą gyvenimą, džiaugsmą ir santaiką. Po gerų 10 min. prozaku atsiduodantį miražai tapo monotoniški ir nuobodūs, todėl likusią reginio dalį stengiausi įžiūrėti kas vyksta už miražo sienos ir kaip ta siena atsirado. Kaip ir tądien, taip ir šiandien man labiausiai įdomu kas vyksta už Singapūro miražo ir kaip tas miražas sukurtas? 


----------------------------------------------

I landed in Singapore with a feeling that the combination of a tropical climate outside and a sub-arctic climate inside had hit my immune system like a train. Unfortunately, my expectation that I would feel better after a short power-nap in a hostel turned out to be a fool's hope. Nevertheless, I though that staying in a bed for the next 36 hours that I had till my flight to Jakarta would be a waste of opportunity to see (post)modern Asian reincarnation of Mediterranean Renaissance city-state. 

A further destruction of my health during a half an hour ride to a metro stop next the downtown in freezing Singapore tube was a reasonable price of the experiences the tiny tax haven. And although a week is a way to short period of time to obtain an educated opinion about the region that lasts throughout hundreds of kilometers and a number of religions, traditions and languages, I was positive the south east Asia that was in front of my eyes at that time was different from what I had experienced before. I descried neo-liberal paradise of free market. The wall of the skyscrapers of HSBC, City and other diabolical enterprises, which had piloted the world into the complete financial meltdown stood strong around flamboyant and consumerist joy of Louis Vuitton, Prada, Bvlgari, Breitling...

The hunger (for food) guided me into the posh shopping mall with the list store that would delight even Victoria Beckham and Paris Hilton. H&M, McDonalds and other pleasures of the poor were prohibited in the Marina Bay Sands. Twenty minutes later I was loosing the hope to have a dinner, thus I went out from the Siberian land of money back into the warm Singaporean evening.  Immediately after I had spotted a sizable crowd of tourist I decided to lose my mind and joint it. Few minutes later the spectacle started.  In the ambiance of cheerful, yet calm music the surface of the Marina Bay stood and covered itself with the views of happy lives and the peace in the world. After ten minutes the repetitive mirages became rather predictable and boring, hence tried to look through and beyond the surface of the spectacle. One month after the night in Singapore, I know that the most interesting and challenging question about the city-state, which stays in my mind is the deconstruction of the simulacra of the happy and obedient society. What is behind the misty surface and how it is build and sustained in the first place?