35 ºC

Singapūro miražas / Painting on the mist in Singapore

Atskridus į Singapūrą jaučiausi toli gražu ne per geriausiai, bandymas nusnausti hostelyj nedavė lauktų vaisių - sveikata nepasitaisė. Galiausiai pietryčių Azijos vasaros ir kondicionuojamo sub-arktinio patalpų klimato mišinys išvertė iš kojų taip kaip rytų Europos žiemos jau seniai nebuvo. Visgi, jaučiau, kad nusprendęs kitas pusantros paros praleisti (tiek laiko turėjau iki skrydžio į Džakartą) išvaisyčiau pirmą kartą pamatyti tikrų tikriausią renesanso viduržemio miestų valstybių reinkarnaciją Malajų pusiasalio smaigalyje. Ne kas dieną pasitaikanti proga.

Taigi, po pusvalandžio (vėl) peršaldytame metro aš išlipau netoli Marina įlankos - beveik dešimt kartų už Lietuvą mažesnės miesto-valstybės centro. Nors savaitė gerokai per trumpas laikotarpis susidaryti pagrįstą nuomonę apie bent kurį regioną (ypač besidriekiantį per tūkstančius kilometrus, kelias religijas, kalbas ir tūkstantmetines kultūrų istorijas), tačiau prieš akis mačiau visiškai kitokią pietryčių Aziją. Prieš akis stūksojo neo-liberalistinis laisvosios rinkos rojus su pasaulį prie bankroto privedusių HSBC, City ir kitų bankų dangoraižiais. Jie tarsi viduramžių miesto siena supa Louis Vuitton, Prada, Bvlgari, Breitling... merkantilinę idilę.


Alkio vedamas besižvalgydamas praėjau pro prašmatniausią prekybos centrą, kurio parduotuvių sąrašas nepadarytų gėdos nei Viktorijos Bekham, nei Paris Hilton darbotvarkei. Tokiokms varguolių pramogoms kaip H&M ar McDonalds vietos 'Marina Bay Sands'. Po 20 min. be prarasdamas viltį pavakarieniaut vėl išlindau iš speigo į šiltą Pietryčių Azijos vakarą, kuriame mane pasitiko į įlankos vandenis bespoksanti minia. Nieko nelaukdamas nusprendžiau, jog savo galva mastyti neverta ir prisijungiau prie minios. Po 5 min. buko spoksojimo į niekur Singapūro simuliakrai įsikūnijo į pasirodymą, kuris suteikė tiksliausią alegoriją šiandien mąstant apie tai ką mačiau ten prieš kelias mėnesį. Staiga vandens paviršius atsistojo ir laimingos muziko fone pasidengė vaizdais apie laimingą gyvenimą, džiaugsmą ir santaiką. Po gerų 10 min. prozaku atsiduodantį miražai tapo monotoniški ir nuobodūs, todėl likusią reginio dalį stengiausi įžiūrėti kas vyksta už miražo sienos ir kaip ta siena atsirado. Kaip ir tądien, taip ir šiandien man labiausiai įdomu kas vyksta už Singapūro miražo ir kaip tas miražas sukurtas? 


----------------------------------------------

I landed in Singapore with a feeling that the combination of a tropical climate outside and a sub-arctic climate inside had hit my immune system like a train. Unfortunately, my expectation that I would feel better after a short power-nap in a hostel turned out to be a fool's hope. Nevertheless, I though that staying in a bed for the next 36 hours that I had till my flight to Jakarta would be a waste of opportunity to see (post)modern Asian reincarnation of Mediterranean Renaissance city-state. 

A further destruction of my health during a half an hour ride to a metro stop next the downtown in freezing Singapore tube was a reasonable price of the experiences the tiny tax haven. And although a week is a way to short period of time to obtain an educated opinion about the region that lasts throughout hundreds of kilometers and a number of religions, traditions and languages, I was positive the south east Asia that was in front of my eyes at that time was different from what I had experienced before. I descried neo-liberal paradise of free market. The wall of the skyscrapers of HSBC, City and other diabolical enterprises, which had piloted the world into the complete financial meltdown stood strong around flamboyant and consumerist joy of Louis Vuitton, Prada, Bvlgari, Breitling...

The hunger (for food) guided me into the posh shopping mall with the list store that would delight even Victoria Beckham and Paris Hilton. H&M, McDonalds and other pleasures of the poor were prohibited in the Marina Bay Sands. Twenty minutes later I was loosing the hope to have a dinner, thus I went out from the Siberian land of money back into the warm Singaporean evening.  Immediately after I had spotted a sizable crowd of tourist I decided to lose my mind and joint it. Few minutes later the spectacle started.  In the ambiance of cheerful, yet calm music the surface of the Marina Bay stood and covered itself with the views of happy lives and the peace in the world. After ten minutes the repetitive mirages became rather predictable and boring, hence tried to look through and beyond the surface of the spectacle. One month after the night in Singapore, I know that the most interesting and challenging question about the city-state, which stays in my mind is the deconstruction of the simulacra of the happy and obedient society. What is behind the misty surface and how it is build and sustained in the first place?

Žalioji princesė ir vandenų dvasios / The Green Princess and Ocean Spirits.

Vietiniai Džavos salos gyventojai tiki, jog Indijos vandenyno bangose, kurios skalauja pietinius salos krantus gyvena Žalioji princesė. Visi, kurie neapdairiai džiausis bangomis (o ypač vilkėdami žalius rūbus) bus paglemžti į vandenyno gelmes. O jeigu princesė viena pati nespės pačiupti, jai pagalbos ranką čiumpant poilsiautoją už kojos išties dvasios, kurių knibždėte knibžda vandenyse. Todėl vietiniai gyventojai bijo ir vengia vandenyno ir jo kranto. Tik populiacijos sprogimo dėka (Džavos sala yra tankiausiai apgyvendinta (iš visų 141 milijonas gyventojų visame archipelage) vietiniai okupavo rytinį krantą, kuris dar prieš 20 metų buvo visiškai tuščias.

Nei Princeses, nei dvasių aš nemačiau, tačiau mačiau kelių metrų aukščio bangas ir jaučiau sroves, kurios įbridus vos iki kelių lyg pančiai traukia į beribį vandenyną. Šios bangos ir srovės sudaužę į kranto uolas visas mano viltis, jog bene kas dieną turėsiu progą pasiplaukiot (juk krantas mažiau nei 40 km nuo mano durų).


----------

Native  Javanese believe that The Green Princess dwells deep in Indian Ocean, next to the south shore of the Java island. She waits and grabs everyone who enjoys the waters irresponsibly or/and dress in green. Even if one slips from the hands of the princess, the ocean is full of spirits that are eager to grab an oblivion swimmer. Hence, locals are scared witless by the Ocean. The south shore of the Java island became inhabited only during the last 20 years. Even the fear of the Green Princess and the spirits could not stop the massive migration to the region in the island of 141 millions. 

I have not seen the princess, nor the spirits. Yet I saw waves, which were few meters high and I felt drags, which tried to pull me into Indian Ocean. Those waves smashed all my hopes that I will be swimming daily.

Pantai Parangritis (mažiau nei 40 km nuo mano durų / less than 40 km from my room):

Pantai Baron (Pats neraliausias paplūdymį, kuris dėl supančių uolų netraukia į vandenyną net įbridus gan toli. Todėl galima džiaugtis bangomis. / The most amazing beach. One can safely go and dive under waves, because the beach located in a small bay, hence the drag to the ocean almost doesn't exists.)  : 

Pantai Kukup (vaizdas iš viebučio kuriame per naktį apsistojom / view from the hotel where we stayed over a night):

Pantai Ngobaran (ir induistų šventykla/ and Hindu Temple):

Prisiminimai iš Tailando / Memories from Thailand

Koh Samui:

Phuket Island, Pantong Beach

 Apie tai ka pagrindinėj miestelio gatvėj vyko sutemus ir apie tai ką Lonely Planet gidas pristato kaip:

A place of concrete and silicone, and moral and gender bending, Patong is a simply a free for all.

papasakosiu kitą kartą.


--------


I will tell you next time about the events which took place in the main street after sunset and the ambiance, which is described by Lonely Planet as:

A place of concrete and silicone, and moral and gender bending, Patong is a simply a free for all.

P. S. I hope the guys who stole my camera will burn in the hell for eternity, with pineapples up in their asses!

LAG

Apylanka / Detour

Bankoką ir Singapūrą skiria 1 823 km. Tiek aš nusprendžiau įveikti per 9 dienas. Rugpjūčio 21 d. ankstyvą rytą mano lektuvas nusileido Bankoke, o jau už kelių dienų - rugpjūčio 30 d. vakarą iš Singapūro pakils kitas lėktuvas į Indonezijos sostinę - Džakartą. Ir jame yra vieta man. 

Po ne tokios ir varginančio kelionės iš Bankoko į Samui salą, ten praleidau kelias nerūpestingas dienas besigrožėdamas Bounty reklamas primenančia gamta (nuotraukas bus). 27 dienos ankstyvą popietę įsėdau į laivą link žemyno. Po kelių valandų pasiekiau tą pačią Surat Thani traukinių stotį, kurioje už gerų 7-8 (priklausomai nuo to kiek vėluos), jau po vidurnakčio turėjau į sėsti į traukinį link Butterworth miesto Malaizijos. Kiek pagooglinęs žinojau, kad miestas niekuom neįpatingas, todėl planas buvo toks 28 d. popietę išlipus iš traukinio persėsti į autobusą link Kuala Lumpūro. Malaizijos sostinėje neužtrukti dėl laiko stokos ir naktiniu traukinių rugpjūčio 29 rytą pasiekti Singapūrą. Kelionės elementų nemažai, tačiau viskas gan paprasta, o ir laiko tarp persėdimų nemažai.  Taigi galite numanyti, mano sumišimą traukinių stotyje pamačius tai:

---------------

The distance between the capital of Thailand and Singapore city state is 1 823 km. That's also the length of my 9 days road trip. On the early morning of August 20th my plane arrived to Bangkok airport. Few days since now - on the evening of August 30th, a plane departures from Singapore and heads towards Jakarta. And I'm going to be on that plane. 

After rather ease and comfortable journey from Bangkok to Samui island in the Thailand Bay, I have chilled few days in paradise like beaches (picture will be soon on the blog). Around the noon of August 27th a ferry embarked from Nathon pier and I was continuing my trip towards the Southern hemisphere. Few hours later I came back to Surat Thani train station. I had a long pause before the next train to Butterworth, Malaysia. It was scheduled at 01:36 AM on August 28th, but I was expecting some delays. After a little bit of googling I knew that there is nothing spectacular in Butterworth, hence the plan was: after the nigh ride to the city, I catch the first bus to Kuala Lumpur. Unfortunately, I couldn't not afford to stay in the Malaysian capital city, because of time limits. Thus I was planing to take another night train from Kuala Lumpur to Singapore. Although there were many transfers, the whole trip was not complicated. Partly because I was not in a rush and there was enough time for each transfer. Therefore, try to image my reaction, when I saw this:

O pasirodo visi traukiniai į pietus nuo Surat Thani atšaukti dėl protestų. Jeigu geležinkeliečiai turi teisę protestuoti, aš turiu teisę koreguoti savo kelionę. Stebėtinai rišliai angliškai bendraujanti mergina traukinių stotyje mane įspėjo, jog neaišku kiek protestai truks, todėl traukinių artimiausiu metu neturėčiau tikėtis, o jeigu man reikia į Butterworth, turėčiau pasiieškoti autobuso, kuris išvažiuoja kitą rytą iš miestelio centro (!!! pradeda temti, Surat Thani centras už -12 km, o aš net nakvot neturiu).  Ką daryt? Ką dary? Ką daryt? ....

Grįžau į kavinę, kur prieš kelias minutes už 5 $ (Nes Tailando Bah beveik neturėjau, o visos valiutos keityklos užsidarė 16:30 t.y. daugiau nei prieš gerą valandą) valgiau žalio kario sriubą su vištiena ir porcija ryžių šalia. Traukinių stotyje atidavė pinigus už bilietą. Nusipirkęs esspreso suvokiau, jog bandyti važiuoti su autobusu iki Butterwoth - nėrą geras sumanymas, nes nuo turėto grafiko atsiliksiu bent 12 valandų. Juo labiau, jog nežinau, kas tokie protestuoja. Jeigu Malaizijos geležinkeliečiai, tai neaišku ar ir traukiniai tarp Kuala Lumpūro ir Singapūro kursuoja. Atmetus tiek autobusus, tiek traukinius lieka vienintelis sprendimas - skristi! Gerai tai, kad pietiniame Tailande dėl išvystytos turizmo infrastruktūros - tanku oro uosto, o daugelis avialinijų - pigios. Visgi, klausimai "iš kur ir į kur?" lieka neatsakyti. Po gerų 20 minučių Skyscanner.com paaiškėjo, jog optimaliausias variantis tiesioginis skrydis iš Phuket salos (nors ją nuo žemyno, tik upės pločio vandens ruožas skiria) tiesiai į Singapūrą. 

Dar po pusvalandžio už traukinio bilieto pinigus nusipirkau,  autobuso bilietą (kurį išvyksta 7:30 kitą rytą) į už 300 km, vakariniam Tailando krante esančios Phuket salos ir karališkus apartamentus šalia traukinių stoties esančiame "Karalienės viešbutyje"

----------

After few minutes of awkward and unpleasant silence I was told all trains to the South from Surat Thani are canceled, because of ongoing strikes. In other words, everyone has a right to strike and I have a right to change my plans  :) Very nice girl (who also spoke surprisingly good english, which is not very common phenomenon in Thailand) behind a counter in the train station told me that she doesn't know how long the strike will last, thus I should not wait for a next train and look for a bus to Butterworth. She was almost sure that there is a bus, which departures from the center of Surat Thani next morning. Although she was very helpful, the information wasn't because a) it was starting to get dark by that time, b) the train station is 12 km away from the center of Surat Thani, c) I have no place to stay overnight. And in my head there was only one question at that time  WTF, I am suppose to do now? 

Next thing, I walked back to cafe, where I had Green Curry with chicken, and rice for 5 USD (because I had had little Thai Bahs and every currency exchange office close at 4:30 PM). Since, I have been reimbursed for useless train ticket, I bought a shot of espresso. A bus to Butterworth was not an option, because I would go at least 12 hour behind my timetable. Furthermore, I had no idea, if it wasn't Malaysian railways that were affected by the strike of employees. If so, most probably I wouldn't be able to get a train from Kuala Lumpur to Singapore. Since I eliminated buses and trains from the list, there was only option left - I had to take a flight. Fortunately for me, enormous Thailand industry of tourism dictates rules, by which there are many airport and cheap flights in and out of the southern Thailand. After 20 min on skyscanner.com I found that the best way for me is too book a flight from Phuket to Singapore. 

Half an hour later I also had a ticket to next morning bus from Surat Thani to Phuke (approximate 300 km and 4 hours) and a royal room in Queen Hotel next to the train station.

 

 

Linkėjimai iš vartotojų ir siūlytojų šventovės (bus apie ką rašyt ateityje) - Patong paplūdymio Phuket saloje. Tikiuosi rytoj apie pietus jau būsiu Singapūre.

-----------

Best wishes from consumers and sellers motherland (i'll tell you about it in next entries) - Patong beach, Phuket. Let's hope I'll be in Singapore tomorrow by noon.

Kai lauke per karsta / too hot to go outside.

Koh Samui saloje, kaip ir visame likusiam Tailande vidurdienis. Tai reiškia, kad aš ir grupelė britų esame įkalinti hostelyj. Tikiuosi ne ilgam. Veliau planuoju išsinuomot motorolerį ir apvažiuot salą. Bet tuo tarpu, šiek tiek daugiau apie Bankoką.


Taigi, visų pirma Bankokas man įsiminę kaip miestas pilnas Budų. Ten rasi auksinę Budą, gulinčią Budą, stovinčią Budą ir dar begalę Budų. Atrodo, jog kiekvienas iš 8 mln Tailando sostinės gyventojų  (bent jau tiek buvo 2010) turi po didesnę ar mažesnę Budą.

-----------


The sun stays just above Koh Samui Island at the midday. Hence, me and a bunch of British are locked in the lounge of our hostel. I hope the imprisonment won't last longer than till 3 PM, because I'm planing to rent a motorbike and drive around the island. Meanwhile a little bit about Bangkok. 

I will remember Bangkok as the city full of Buddhas. One easily find golden Buddha, reclining Buddha, standing Buddha and a countless number of other Buddhas. It looks like there is Buddha for every single inhabitant out of 8 millions who live Bangkok (Wikipedia gives the number, albeit I'm sure by now it rather higher).

Vandens Bangkoke netgi daugiau nei Budų. Kur be pasisuksi rasi kanalą ar kanaliūkštį. O jeigu jau taip atsitiks, kad apsidairius nerandi - panikuot neverta, veikiausiai upė tuoj nusileis iš viršaus. Nors lija gal ir ne taip dažnai kaip tikėjausi, tačiau stipriai ir ilgai. Lietus čia primena lietuviškus virdurvasario škvalus, tačiau gali trukti kelias valandas.  Kanalų tinkas išdėliotas taip, kad lietingojo sezono lietaus vandenys nutekėtų į upė. Tuo pat metu per kanalus į upę suplaukia daug šiukšlių todėl vanduo atrodo ir yra užterštas

Nenuostabu, jog miesto, miestiečių ir miesto svečių gyvenimas neatsiejamas nuo upės ir kanalų tinklo. Jau pasakojau, kaip gero žmogaus patartas tyrinėjau kanalus vakarinėj (ir priešingoj nuo centro ir daugumos turistų atrakcijų) upės pusėj. Vėlesnėmis dienomis kelissyk teko pasinaudoti viešuoju transportu, kuris operuoja pagrindinėje upės vagoje. Bankoko gatvės perpildytos nenuilstančiu transporto duzgėsio, o Menam Čao Prajos upėj pamatyti galima bent ką nuo sportininkų irkluojamų valčių iki tonas ryžių į vieną pusę gabenančių ir tuščiomis grįžtančių baržų gurguolių.

------------

Next to many Buddha, there are plenty of water in the capital city of Thailand. The city has a great network of canals, which lead to Chao Phraya river.  Just like in Amsterdam, in Bangkok you are never far away from water. And if by an accident you find yourself somewhere where you can't sea any canal or river,look above ;) sooner or later a river of water will start to stream from the sky. Actually, the canals are designed to bring the torrents of the water of rainy season to the river. Also, it bring a lot of mud and debris, thus the river seems and is rather pollute.

The lives of the city, it's long term and short term dwellers are heavily dependent on the network of canals and the river. I've already described how I was advised by a good man to explore the canals on the west (and opposite from the city center) bank of the river. During the days after I was exploring the benefits of the river public transport. The traffic on the water is as busy the traffic on the streets of Bangkok. One can see there anything from sport rowing boats full of athletes to convoys of cargo ships, which caries tones of rises one way and come back empty other way.